Vien tik teoriškai dviračiu važiuoti neišmoksi niekada

Rudenį mokslo metai prasidėjo ne tik mokyklose, bet ir įmonėse. Pastaruoju metu vis daugiau bendrovių renkasi ne tradicinius mokymus, bet ir verslo imitaciją, arba vadinamąsias simuliacines užduotis. Jos, beje, vienos populiariausių ir įvairiuose verslo turnyruose bei konkursuose.

"Visų pirma verslo imitacijos nėra tradiciniai mokymai. Pastaruosiuose neretai pateikiamos žinios ir parengtos išvados, užuot davus tai, ko darbuotojams reikia, kad jie patys darytų savas išvadas. Kaip mums reikia dviračio, kad išmoktume juo važiuoti, taip reikėtų gyvo praktinio patyrimo - "priemonės", padėsiančios pamatyti ir išbandyti judančias dalis, kai mokysimės vadovauti verslui", - aiškina Darius Grunskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Mokymo centro Mokymo programų vadovas.
Specialistai tvirtina, kad mes atsimename 20% to, ką perskaitome, 30% to, ką girdime, 40% to, ką matome, 50% to, ką sakome, 60% to, o ką darome, ir net 90% to, ką matome, girdime, sakome ir darome. Verslo imitacija kaip tik yra pastarojo tipo mokymo programos. "Imitacija naudinga verslui ne tik kaip investicijos į darbuotojų kompetenciją, bet ir kaip papildoma priemonė motyvuoti žmones. Taip parodomas pasitikėjimas jų gebėjimu mąstyti savarankiškai ir užtikrinamas didesnis supratimas apie tai, ko vadovybė siekia", - atkreipia dėmesį mokymų specialistas.
Verslo imitaciją renkasi pačios įvairiausios įmonės. Vis dėlto dažniausiai tai būna vidutinės ir didelės gamybos ir paslaugų įmonės, mąstančios inovatyviai ir nebijančios investuoti į žmogiškuosius išteklius. "Kalbant apie paslaugų sektorių, dominuoja finansinių paslaugų ir ITT bendrovės, jos susiduria su itin nuožmia konkurencija ir būtinybe išsiskirti iš konkurentų", - patirtimi dalijasi p. Grunskis.
Konkretus imitacijos būdas pasirenkamas atsižvelgiant į įmonės poreikius: problematiką, tikslinę grupę, laiko ir kitus apribojimus. Pasirinktas modelis gali būti papildomai pritaikomas: keičiami rinkos paklausos parametrai, operatorių skaičius, sukuriama tam tikrų scenarijų, skiriama papildomų užduočių ir pan.

Patrauklu jaunimui Lietuvoje
vis daugiau vyksta įvairiausių verslo konkursų jaunimui. Juose dažniausiai pateikiama užduočių simuliacijos forma. Anot turnyrų rengėjų, būtent tokios užduotys sudomina būsimus verslininkus. "Simuliaciniuose žaidimuose dalyviai susiduria su dideliais iššūkiais, tokie galbūt jų laukia ateityje tikrame gyvenime, o juk jaunimą tai ir traukia. Imituodami jie tampa tikrais verslininkais ir pabando sukurti ką nors savo visiškai nerizikuodami. Puiki proga išbandyti save", - šypsosi p. Grunskis.
Tokiuose konkursuose ir turnyruose susirenka nemažai verslininkų, jie, būdami komisijos nariai, kartais iš dalyvių nusižiūri būsimą darbuotoją. Natūralu, nes dalyvaujant verslo imitacijos žaidimuose atsiskleidžia greita reakcija, nebijojimas rizikuoti, gebėjimas priimti netradicinius sprendimus, mokėjimas išsiskirti, noras būti pirmam, azartas.
"Taip pat atsiskleidžia, ar žmogus yra "toliaregis", ar "trumparegis", ar jautrus kritikai, ar sugeba argumentuoti savo sprendimus ir ar gali juos pagrįsti realiais ekonominiais skaičiavimais", - tokių būsimų darbuotojų žvalgytuvių pliusus vardija p. Grunskis.
Ypač daug dėmesio skiriama ir komandos narių bendradarbiavimui, todėl imitacijose išryškėja dalyvių lyderystės, planavimo, organizavimo, vadovavimo bei komunikavimo gebėjimai.
"Ši patirtis gali būti naudinga bet kokiame versle. Savybės, kurias gali pamatyti verslininkai stebėdami dalyvius, yra tikro verslininko bruožai. Ir verslininkai gali rasti sau tikrai gerų darbuotojų, pamatę, kaip jaunimas dalyvauja simuliaciniuose žaidimuose", - neabejoja LPK Mokymo centro atstovas.
Jo žodžius patvirtina ir Gedas Lileikis, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybės, kasmet rengiančios "Jaunojo verslininko konkursą", pirmininkas.
"Sprendžiant simuliacines užduotis išryškėja dalyvių komandinio darbo, bendravimo įgūdžiai, lyderystės savybės, gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taip pat pamatomas ir dalyvių teorinių bei praktinių žinių bagažas. Žaisdami simuliacinius žaidimus studentai gali patobulinti šias savybes, susipažinti su įmonių atstovais, įgauti daugiau motyvacijos, o galbūt iškart po konkurso susirasti svajonių darbą", - sako jis.